ntiné — brillantiné … Dictionnaire des rimes
tup'ntine — Gullah Words turpentine … English dialects glossary
žentinė — sf. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, Krkš, žentinė̃ (3a) DŽ1, Jd, Pgr; R, MŽ, N mergina (ppr. vienturtė), kuri tekėdama priima į namus vyrą, užkurinė: Aš buvau žentinė, važiav[o] bernai ir važiav[o] Onš. Merga žentinė, laukia žento DrskŽ. Žentinė greit… … Dictionary of the Lithuanian Language
žentinis — žentinis, ė adj. (1) NdŽ 1. tinkantis į žentus: Jonas – žentinis bernas Auk. 2. LKKXXIX(Pns, Sn) skirtas, tinkantis žentui užkuriomis: Ūkė buvo žentinė Grš. 3. f. Kls tekėdama priimanti į savo namus vyrą, užkurinė: Žentinė duktė [K], Dbč, Srj.… … Dictionary of the Lithuanian Language
grąžintinis — grąži̇̀ntinis, grąži̇̀ntinė bdv. Grąži̇̀ntinė sumà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
grąžintinė — grąži̇̀ntinis, grąži̇̀ntinė bdv. Grąži̇̀ntinė sumà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kicentinė — sf. (1) daina, dainuojama, vaikus kicenant: Tėvel, pagiedok nors kicentinę, kad kitos nenori Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
kutentinė — sf. (1) daina, dainuojama vaiką kutenant: Seniau vaikus kutendavo ir kutentinę giedodavo: kutū, kutū, kutuliukū Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
pintinis — 2 pintìnis, ė adj. (2), pìntinis (1); SD253, Sut 1. pinant pagamintas, padarytas: Krasė, kašė pintìnė, t. y. pinta iš karklų J. Buvo pìntinė senoviška štūlė Dov. Būta pintinio sosto, pintinės sėdynės K.Būg. Ji padėjo ant stalo pintinį dėklą… … Dictionary of the Lithuanian Language
pintinė — 1 pintìnė sf. (2), pìntinė (1) Slnt, pintinė̃ (3a) 1. H iš vytelių, šiaudų ir pan. pintas krepšys, pinta dėžutė; kiekis, telpantis į tokį krepšį: Štai kelios pintinės gyvų didelių vėžių P.Cvir. Pintinė iš lunko I. Žilvitinė pintìnė NdŽ. Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language